prostatitas ir seksas

intymumas su prostatitu

Prostatos liauka labai svarbi žmogaus organizmui, nes ji sintezuoja medžiagą, kuri yra spermos dalis. Uždegiminiai procesai prostatos liaukoje vadinami prostatitu. Ši liga pažeidžia erekciją, taip pat šlapinimosi procesą, o tai savo ruožtu paveikia emocinę žmogaus būklę. Pažengusiais atvejais prostatitas virsta prostatos adenoma, dažnai ligą lydi vaskulitas ar uretritas.

Sergant ūminiu ar lėtiniu prostatitu, pažeidžiamas visas žmogaus kūnas, o pirmiausia – Urogenitalinės sistemos organai. Tuo pačiu metu kenčia ir seksualinis gyvenimas, nes priešinės liaukos uždegiminio proceso fone gali pasireikšti erekcijos disfunkcija ir potencijos problemos.

Ši būklė žymiai sumažina vyro gyvenimo kokybę ir reikalauja gydymo. Tuo pačiu metu daugelis pacientų klausia savęs, ar galima turėti lytinių santykių gydant prostatitą ir ar tai lems ligos progresavimą?

Ar galima turėti lytinių santykių su prostatitu

Kadangi prostatitu gali susirgti jaunimas, o ne tik pensininkai, o jie kupini jėgų ir energijos, tai, žinoma, domisi, ar su prostatitu galima pasimylėti. Ekspertų nuomonę šiuo klausimu galima suskirstyti į dvi kategorijas: vieni palaiko užsitęsusio seksualinio susilaikymo idėją, kiti – mintį, kad nereikėtų nustoti aktyvaus seksualinio gyvenimo. Tiesą sakant, prostatitas nėra impotencijos priežastis, tačiau skausmas po orgazmo priverčia vyrus atsisakyti kūniškų malonumų.

Žinoma, sergant pažengusia ligos forma bandymas mylėtis vargu ar duos naudos, tačiau esant uždegimui, prostatos liauką reikia masažuoti. Geriausias masažas atliekamas iš vidaus, ejakuliacijos metu, nes susitraukia raumenys, o tai užtikrina spermatozoidų judėjimą. Ejakuliacijos veiksmas bus puikus priedas prie prostatos masažo ar net jo pakaitalas, jei dėl kokių nors priežasčių masažuoti neįmanoma. Taip pat esant visiškam susilaikymui nuo lytinio akto, atsiranda tokių neigiamų pasekmių kaip kraujo stagnacija lytiniuose organuose, mažėja testosterono lygis, mažėja prostatos veiklos poreikis, todėl jos funkcija nublanksta. Šios pasekmės dar labiau pablogina situaciją ir gali sukelti ligos paūmėjimą.

Tačiau, kita vertus, per dažna ejakuliacija gali pakenkti. Kai kurie vyrai, sužinoję, kad seksas teigiamai veikia uždegusią prostatą, gali pradėti aktyvų lytinį gyvenimą per daug nežiūrėdami į savo partneres, o tai neigiamai paveiks situaciją. Kiekvienos moters kūnas turi ypatingą mikroflorą, kuri gali būti nesuderinama su vyriška mikroflora. Be to, ji gali būti infekcinės ar grybelinės ligos nešiotoja, todėl nesaugūs lytiniai santykiai gali sukelti tik uždegiminį procesą. Todėl, norint sumažinti bet kokių komplikacijų riziką, patartina mylėtis su nuolatiniu partneriu.

Nesant nuolatinio partnerio, būtina masturbacijos pagalba išvalyti sėklinius latakus. Kadangi sergant prostatitu ejakuliacija dažnai įvyksta per anksti, galite pradėti atidėti orgazmo momentą, laikinai sustabdyti trintį ir vėl jas atnaujinti. Tačiau turėtumėte atsiminti atsargumo priemones ir neperkrauti jau nusilpusio kūno. Jūs negalite pasiekti daugiau nei vienos ejakuliacijos per dieną, bet ne mažiau nei vienos ejakuliacijos per savaitę.

Prostatito priežastys

Yra keletas bendrų šios ligos formų:

  • Ūminis prostatitas turi simptomų, būdingų visiems uždegiminiams procesams: šaltkrėtis, skausmas pažeistoje vietoje, karščiavimas. Kartais šlapinantis iš kanalo išeina balkšvi ar bespalviai pūlingi dariniai. Kai kuriais atvejais ūminis prostatitas sukelia sepsį ir reikalauja hospitalizacijos. Ligos priežastis – infekcija, pažeidžianti prostatą. Papildomi veiksniai, turintys įtakos ligos vystymuisi:
    1. hipotermija;
    2. Nereguliarus seksualinis gyvenimas, užsitęsęs susilaikymas;
    3. uždelstas šlapinimasis;
    4. Ne aktyvus gyvenimo būdas;
    5. Urogenitalinės sistemos ligos;
    6. Turėti žalingų įpročių.
  • Be to, dažnas lėtinis prostatitas. Liga gali pasireikšti be simptomų arba be paūmėjimo (yra nesunkių šlapinimosi ir lytinių santykių problemų). Paūmėjimo atveju atsiranda skausmas. Be to, lėtinis prostatitas gali sukelti šlapimo pūslės uždegimą, nes prostatos sritis yra viso Urogenitalinio trakto infekcijos židinys. Ligai diagnozuoti į maistinę terpę sėjamas mikroorganizmų mėginys, taip pat atliekama prostatos paslapties mikroskopija. Šios ligos priežastis – bakteriniai prostatos pažeidimai. Yra įvairių teorijų, paaiškinančių lėtinio prostatito atsiradimą:
    1. Cheminio uždegimo teorija, pagal kurią uždegimas atsiranda dėl šlapimo prasiskverbimo į prostatos liaukos audinius. Tam reikalingas padidėjęs šlapimo slėgis, kurį gali sukelti šlapimo kanalo kliūtys (pavyzdžiui, spermos likučiai).
    2. Imuniteto teorija teigia, kad prostatitas pasireiškia kaip atsakas į įvairius antigenus, kurie nusėdo prostatos audiniuose.
    3. Neurogeninė teorija teigia, kad neurogeninis uždegimas atsiranda veikiant biologiškai aktyvioms medžiagoms, kurios išsiskiria nervų galūnėse.

Prostatito gydymas

Kuo anksčiau bus pradėtas prostatito gydymas, tuo geriau, todėl ankstyvas ligos nustatymas yra vienas pagrindinių faktorių. Kilus įtarimams, būtina kreiptis į urologą, kuris paims šlapimo ir kraujo mėginius bei tyrimus, paskirs tinkamą gydymą.

Prostatitui gydyti taikomi medicininiai metodai, kurių gydymo kursas gali trukti iki 4 savaičių:

  • Antibiotikų naudojimas infekcijai ar bakterijų aktyvumui slopinti.
  • Alfa adrenoblokatorių vartojimas, kurie palengvina ligos eigą veikdami adregenetinius receptorius.
  • Priešuždegiminių vaistų, veikiančių uždegiminę liauką, naudojimas.
  • Vaistažolių, palengvinančių simptomus, naudojimas.
  • hormonų terapija.

Be medicininio gydymo, naudojami šie metodai:

  • prostatos masažas;
  • LOD terapija;
  • Atpalaiduojantys pratimai;
  • Fizinė terapija;
  • Akupunktūra;
  • Paūmėjimo atveju naudojama chirurginė intervencija.